Fungicidai (lot. fungus-grybas, caedo-žudau) yra cheminiai preparatai, kurių paskirtis – apsaugoti arba gydyti augalus nuo grybinių ligų. Fungicidais purškiami arba dulkinami augalai, beicuojamos sėklos, dezinfekuojama dirva, sandėliai. Pagal veikimo spektrą fungicidai skirstomi į kontaktinius, transalminarinius ir sisteminius.
Kontaktiniai:
Fungicidai purškimo metu padengia augalo paviršių, tačiau į gilesnius audinius neprasiskverbia. Naujai priaugančios augalų dalys nuo infekcijos taip pat neapsaugomos. Kontaktiniai fungicidai jautrūs aplinkos poveikiui (lietui, vėjui, saulės šviesai), todėl jų apsauginis laikotarpis nėra ilgas, todėl naudojant šiuos fungicidus labai svarbus labai geras augalo dalių padengimas.
Translaminarinio:
Veikimo fungicidai purškimo metu patenkę ant augalo įsiskverbia į jo audinius, veikia lokaliai Tačiau į naujai priaugančias augalo dalis fungicidai nepernešami. Translaminariniai fungicidai mažiau jautrūs aplinkos poveikiui nei kontaktiniai.
Sisteminiai:
Fungicidai įsiskverbia per lapus bei stiebus ir gali su augalo sultimis pasiskirstyti po visą augalą. Jie neleidžia ligų pradams pasklisti augale, o jau parazituojantį ligos sukėlėją sunaikina. Sisteminių fungicidų veikimo trukmė priklauso nuo jų gebėjimo pasiskirstyti po naujai priaugančią augalo dalį, jų suirimo greičio bei pobūdžio, mažai priklauso nuo oro sąlygų.
Kai kurie fungicidai yra sudaryti iš kelių veikliųjų medžiagų. Vienos iš jų yra kontaktinio, kitos – sisteminio ar translaminarinio poveikio arba tik kontaktinio, translaminarinio ar sisteminio. Kelios veikliosios medžiagos ir skirtingas jų veikimo pobūdis geriau apsaugo augalus nuo įvairesnių ligų sukėlėjų patekimo į augalą ir parazitavimo jame.
Parengta remiantis: Gesevičius C.; Rimavičienė G. „Žemės ūkio augalų pesticidų katalogas“; Kaunas, 2000.